Reklama
Reklama
Reklama
Reklama
Reklama
Reklama

Adventinė popietė

     Adventu vadinamas laikotarpis, skirtas pabendrauti su artimaisiais, su visais susitaikyti, susikaupti, skleisti ramybę ir gerumą, iš naujo suvokti, kokia advento simbolių prasmė ir reikšmė.
     Gruodžio 4 dieną Kalvarijos socialinės globos namų bendruomenė rinkosi į papuoštą salę. Keturiais sekmadieniais apibrėžtas periodas šiais metais prasidėjo nuo gruodžio 1 - osios. Ant stalo - gražus advento vainikas, papuoštas pagal tradicijas keturiomis žvakėmis, obuoliukais, eglių šakelėmis, rugių varpomis. Žvakė liepsnoja ir šildo, nušviečia tamsą, ji - Dievo meilės ir Jo šviesos simbolis. Obuolys - gyvenimo medžio vaisius, eglės šakelė - tai mūsų ryšys su gamta, gyvybingumas, atgaiva, viltis. Rugio varpos - kasdienės duonos simbolis, primena gyvybės duoną, kūdikėlį Jėzų, paguldytą ėdžiose, atėjusį į šį pasaulį tam, kad turėtume amžiną gyvenimą.  Žvakių uždegimas kiekvieną savaitę reiškia artėjantį Jėzaus gimimą, augančią šviesos pergalę prieš tamsą.  Kadangi tai buvo pirmoji advento savaitė, degė viena žvakė kaip dvasinės šviesos šaltinio simbolis. Toliau globos namų gyventoja Joana perskaitė eiles apie advento laikotarpį, skambėjo lyriška, švelni, suvirpinusi ne vieno žmogaus sielą, kanklių muzika, atliekama Kalvarijos meno mokyklos mokytojos Reginos Mačiulskienės. 
     Į advento popietę atvyko ir Kalvarijos parapijos klebonas Algimantas Žukauskas, kuris visiems bendruomenės nariams palinkėjo būti geresniems ne tik per šventes, bet ir visą laiką. Papasakojo kuo svarbus advento laikotarpis. Pakvietė visus sušvisti savo viduje, kaip ką tik uždegtos žvakelės liepsnelė. 
     Advento popietė ištirpo kaip žvakė ir baigėsi susibūrimas prie bendro stalo su karšta kava ir saldumynais.  Visi šventės dalyviai linkėjo vienai kitiems meilės, santarvės, sveikatos, gerų ateinančių metų. Po šios šiltos ir jaukios popietės gyventojai skirstėsi į savo kambarius lydimi gražaus pasibuvimo džiaugsmo, gavę gerų emocijų ir nors trumpam atitrūkę nuo kasdienybės.