"Gandrų išskridimo diena"

     Rugpjūčio 23-tą dieną Kalvarijos socialinės globos namų gyventojai rinkosi išlydėti išskrendančių gandrų.  Visą savaitę ruošėsi gandrų skrydžiui  į šiltuosius kraštus, juk  kaip ir žmonėsi gandrai  ieško, kur pasišildyti žiemą ir skrenda  į Afriką : kartu piešė, spalvino, karpė, lankstė  gandrus, varlytes, drugelius  ir  papuošė salę.
     Renginio metu buvo demonstruojamos skaidrės ir visi buvo supažindinti su gandrų gyvenimu, kodėl  rugpjūčio 24-oji, Šventojo Baltramiejaus diena laikoma gandrų palydomis.  Daug informacijos apie šių paukščių, kuriuos  lietuviai laikė šventais, gyvenimą sužinojo iš  Manto Jancevičiaus dokumentinio filmo „Gandrai visada grįžta namo" .  Filme į  baltąjį gandrą žvelgiama  etnokultūrologų, gamtininkų, mokslininkų, aplinkosaugininkų ir paprastų kaimo gyventojų žvilgsniu. Visi matė su kokiomis problemomis susiduria baltieji gandrai gyvendami mūsų šalyje ir kad  gandras laikomas ekologiškos - žmonėms gyventi sveikos aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi.  Jie visada renkasi atviras vietas netoli vandens telkinių, lizdus krauna stambiuose medžiuose, esančiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose, neretai užima specialiai jiems iškeltas platformas. Vis daugiau gandrų apsigyvena netradicinėse vietose - ant įvairių stulpų, atramų, bokštų.
     Gyventojai apie gandrus deklamavo eilėraščius, klausėsi dainų , minė mįsles, aptarė posakius.  Kadangi gandrai tolimieji migrantai, jų ilgą kelionę i Afriką  galėjo sekti  žemėlapyje  ir akivaizdžiai stebėti pačių pagamintame žemės gaublyje.
     Skambant nuotaikingai muzikai, visi drauge pasivaišino, nes tradiciškai šeimininkės išskrendantiems gandrams tarsi padovanodavo pavakarius. Kadangi nuo šio laiko dienos pradeda trumpėti, pavakarių žmonės nebevalgydavo.
     Baltieji gandrai pakedenę plunksnas ir ištiesę sparnus pakils į didžiąją kelionę,  o gyventojai  palinkėję  jiems sėkmingo skrydžio,  lauks  jų sugrįžtant kovo 25-ąją.  Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru. Po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai - tai jau artėjančio rudens pranašai.
     Gyventojai, papildę savo žinias apie gandrų gyvenimą, išsiskirstė, vis dėkodami už renginį ir truputį liūdėdami, kad su išskrendančiais paukščiais teks atsisveikinti ir su margaspalve vasara.